Sveiki, žirklių ir teptukų riteriai. Noriu parodyti jums vieną iš paskutinių mano modelių. Jį dariau šių metų Vilniaus konkursui ir jis buvo įvertintas trečia vieta tarp propelerinių lėktuvų.

Lėktuvas Ki 43 buvo vienas pagrindinių Japonijos naikintuvų antrajame pasauliniame kare, medžiagos apie jį internete daug, todėl smulkiau apie jį susirasite patys, jei reikės.

Aš labiau noriu pateikti atsiliepimus apie šitą Halinskio leidinį. Tai štai tas leidinys tiesiog prašmatnus. Kamufliažas, spalvos, metalizacija tiesiog puikūs, o dar kartu buvo ir lazeriu pjautos kartoninės detalės. Nuo jų ir pradėjau darbą. Gerą pusdienį narsčiau tuos karkasiukus kaip Lego kaladėles. Žinoma, sutapimas idealus ir daugumoje vietų net nereikia klijų, laikosi ir ant sunėrimo. Ir toks užsiėmimas visai malonus ir sutrumpina pradinę darbo stadiją. Kai jau sunarsčiau, tada ėmiau galvoti, ką ir kaip daryti toliau.








Pirmiausia, krito į akis uodegos plokštumų karkaso daugybė smulkių detalių. Nors ir surinkau tuos Lego, bet panaudoti nė neketinau, nes jau turiu nusistovėjusią uodegos plokštumų gamybos iš plūdinės medžiagos technologiją ir taip daryti man daug lengviau, paprasčiau ir geriau gaunasi. Pažiūrėjus akivaizdžiai matosi, kad mano būdas dešimt kartų paprastesnis:





Toliau pamačiau, kad lėktuvo fiuzeliažas beveik per visą ilgį tik vienos krypties kreivumo, todėl labai patogu karkasą užpildyti ir prišveisti, o tada labai lengva jį apklijuoti dangos segmentais. Iš karto pasakysiu, kad tai pasiteisino, ir sujungimuose laiptukų ir neatitikimų galima sakyti nėra.

Užpildymui jau keletas metų naudoju balzos medieną. Nuotraukose matote, kad tas užpildymas kai kur iš smulkių gabaliukų. Tai todėl, kad turiu maniją sunaudoti ir smulkias liekanas. Su balza tai gerai išeina, nes ji puikiai klijuojasi ir lygiai šveičiasi visomis kryptimis ir per suklijavimus.









Sparnus užpildant balza labai palengvėja ratų nišų ir atskirų eleronų gamyba. Išpjaustyti balzą kokiomis nori formomis - vienas malonumas.



Sparnų centrinė dalis iš apačios užsipildo po sparnų ir fiuzeliažo sunėrimo:





Toliau prijungiau priekinę užpildytą fiuzeliažo dalį, priklijavau kabinos grindis su kai kuriomis detalėmis ir suformavau centrinės fiuzeliažo dalies korpusą iš išorinių ir vidinių segmentų. Kas rinksite šitą modelį, labai rekomenduoju surinkti, suformuoti būtent tokį gabalą konstrukcijos, o tada galima į vidų sudėti španhautus ir smulkias kabinos detales šonuose.







Čia svarbus momentas tai, kad teko vėl nuplėšti priekinį užpildytą segmentą ir įklijuoti jį į surinktos fiuzeliažo dalies vidų iš priekio ir tik taip toliau surinkinėti viską. Užmauti tuščią kevalą iš priekio ant surinktos kabinos neišeina.



Atskirai turiu pažymėti, kad kabina labai smarkiai detalizuota, visas didelis puslapis vien kabinos detalių, kurių daugelis dar susirenka iš "blusos dydžio" gabalėlių. Turėjau laiko, todėl surinkau praktiškai viską, netgi detales po piloto sėdyne bei už jos, kur garantuotai nesimatys. Šiaip nesu šalininkas tokios super detalizacijos, o kur nesimato, tai darai tik tam, kad pasižiūrėtum pats, "kaip ten atrodo", o po to visam laikui paslėptum modelio viduje.







Kaip tik turiu nusipirkęs japoniškų akrilinių dažų "interior green", kurių spalva idealiai tiko šito modelio interjerui. Tai rodo, kad ir Halinskio leidinys ir dažai gerai atitinka originalo spalvą. Nuotraukose galima įžiūrėti negrabų mano patepliojimą, bet plika akimi visai neišsiskiria, o po kabinos gaubtu tai ir išvis negalima įžiūrėti tokių smulkmenų.











Čia gerai matosi, kaip sujungiu vairų plokštumas su stabilizatoriais. Tam naudoju smeigtukų gabaliukus. Į plūdės medžiagą arba į balzą susmeigti gali ką nori ir kaip nori, tai labai patogu ir lengva koreguoti.



Variklis - dviguba septynių cilindrų žvaigždė - irgi smarkiai detalizuotas. Cilindrus padariau, bet jų viršuje esnčių vožtuvų nė nebandžiau daryti dėl dviejų priežasčių - jei padarytum, gali nelįsti variklis į kapotą ir antra - jokių šansų, kad ta vieta matysis.









Propelerio koką ištekinu iš beržo, įpresuoju guoliuką ir apdengiu popierinėmis detalėmis, tai įprastinė mano technologija. Mentes šįkart irgi padariau iš beržo, bet taip darau nebūtinai, žiūrint, kaip man patinka ar nepatinka leidėjo pateikta propelerio konstrukcija.





Kabinos gaubto gamybos etapai - popierinis šablonas, medinė forma ir iš "bambalio" suformuotas gaubtas.





Antenos siūlas elastaninis, jis įsitempia kaip gumytė ir visada lieka įtemptas. Tiesa, šiuo atveju jis gal kiek ir per storas pagal mastelį. Variklio gaubtas "darbų eigoje" man gerokai nusitrynė, tai pamuzojau sidabrine spalva. Skiriasi nuo korpuso, bet tai galima nurašyti eksploatacijai ir tepalų poveikiui.







Vienintelė aiški mano klaida - nevisiškai tiksliai sueina sparnų paviršiai po korpusu. Reikia pasakyti, kad Halinskio leidinių popierius puikiai lenkiasi ir labai greitai prisiklijuoja, bet neatleidžia klaidų. Jei jau prikibo, tai geriau nebebandyti atplėšti, nes susiraukšlėja ir irsta.

Detalių atitikimas šiame modelyje idealus, net stebėjausi, kaip puikiai išgauti kai kur net gana sudėtingi kreivi paviršiai. Jei darysite šitą modelį ir kas nors nesueis, tai tik dėl paties klaidų.

Apibendrinant galiu pasakyti. kad leidinys puikiai apgalvotas, be klaidų, tik aiškiai vietomis pernelyg detalizuotas, ypač tokiose vietose, kur nesimato. "Overdetailed", tskant.

Po sparnais lankelio formos laikikliai skirti papildomiems kuro bakams, bet tų bakų leidinyje nėra. Ketinu kada nors pasidaryti brėžinius ir pridėti tuos bakus, tai padarytų modelio vaizdą išbaigtesnį.



















Atsiprašau už vietomis neryškias ir pasikartojančias nuotraukas. Fotografavau truputį paskubomis.

Sėkmės visiems.

nu ką čia rašyt aukštas lygis kaip ir visad

pritariu tau min. Iš tiesų gražus modelis gavosi

Lygis pas mane visada vidutinis. Aukštas lygis pas tuos, kurie ne tik tiesiai bet ir švariai padaro, nesutepa ir nenubrūžina. Bet modelis tikrai simpatiškas, man jis tapo vienu mėgiamiausių. Na, jūs - Mindaugas ir Arūnas - taigi jį matėte.