Kol darei, neatrodė taip įspūdinga. Va ką reiškia tikras modeliuotojas: gavo gana vidutinės kokybės kartoninę Pelenę ir per trejetą mėnesių ji virto princese kokių reta net užsieniniuose "Forumuose". Manau, kad "Darius" nusipelnė pagrindinio prizo ir kruopščiausio modeliuotojo vardo. Tiek istorinių žinių surinkta ir panaudota, kad ir patį Lietuvos "tankų ekspertą" S. Pociūną iš Vytauto Didžiojo Karo muziejaus galima būtų apšviesti. Tiesa, į šią statinę medaus įpilsiu truputį deguto. tas degutas lies kulkosvaidį. Kiek teko matyti "Maxim" tipo kulkosvaidžių, nė vieno nebuvo toks ilgas pagrindinis vamzdis ( plonasis) ir jis nebuvo aušinimo gaubto centre. O ir pats aušinimo gaubtas plotui padidinti buvo rifliuotas. Kuo didesnis plotas, tuo geresnis aušinimas to vandens, kuris buvo pilamas į aušinimo gaubtą pagrindiniam vamzdžiui aušinti. Tai tiek kritinių pastabėlių, už kurias, tikiuosi, "Darius" neįsižeis. Jau dabar keliu abi savo letenas už "Dariaus" "R-17FT". Tai tiek

Sveiki, Pranai, ačiū už komentarus.

Šiaip iš "Technikos Virtuozo" tame modelyje teliko tik korpuso apatinė skarda, o visas modelis darytas nuo 0.

Šiek tiek dėl kulkosvaidžio:
Renault FT-17 stovėjo, kiek man žinoma, vokiška "maksimo" MG-08 modifikacija MG-08/15. Rusiškas "maxim" buvo rifliuotas, MG-08/15 - ne.
Be to, MG-08/15 jau turėjo pistoletinio tipo rankeną ir normalią buožę.
MG 08/15 buvo lengvesnis nei 08 versija, todėl buvo pagaminta ir oru aušinama versija, kuri buvo montuojama į lėktuvus.

Aušinamo skysčio kiekiui padidinti buvo galima papildomai naudoti vadinama išsiplėtimo bakelį, kuris vamzdeliu būdavo sujungiamas su kulkosvaidžiu. Man atrodo, toks bakelis galėjo stovėti ir Renault tankuose, bet kadangi nesu dėl to garantuotas, jo į bokštelį ir nedėjau.

MG 08/15 pas lenkus:
http://www.1939.pl/uzbrojenie/polskie/piechota/lkm_792mm_wz08-15_maxim/index.html

Vamzdis pas mane ne aušinimo bako centre, o jo apačioje, gal nuotraukose tik taip atrodo.

Šiaip 08/15 versiją galima apžiūrėti kauno karo muziejuje, jis ten porojie vietų už stiklo stovi .

Savaitgalis buvo labai užimtas, nespėjau padaryti fotosesijos. Ko gero reikės pasiskolinti štatyva ir fotografuoti prie dirbtinio apšvietimo.

:-#

Ech, kaip malonu, kad kai kam padėjo mano postinimas )

Idedu dar viena fotosesiją, daryta saulės šviesoje, gal ryškesnės nuotraukos gavosi. Nors reikia pripažinti, fotografas iš manęs ne koks.

Dedu visas ką nufotografavau, nerinkdamas. Todėl galesite daugiau pakritikuoti )







Vajetau, kiek daug gavosi ...........

labai graziai padarytas modelis, o ir nuotrauku kokybe nera bloga

Kolosalus darbas. Ir istorinė pusė man atrodo vertinga, o jau Dariaus atkaklumas ir kruopštumas neįtikėtini. Džiugu, kai yra tokių gerų pavyzdžių.

Achiu, achiu, na kam tos geles

Siaip man labai patiko ieskot informacijos modeli, ypach zhinant, kad tos, kurios man reikia, yra ne tiek jau ir daug. Gyvenant Vilniuje ko gero butu lengviau - ten yra visiems lengvai prieinami valstybiniai archyvai.

O su ta informacija tai man jau refleksas ishsiugde per ta pusmeti - sedi prie kompo, ishkart google.com ir "renault FT 17" - vis tikiuosi kazhka naujo surasti )

Sveiki,

Nors GB2 ir pasibaigė, tačiau tenka toliau tęsti darbus prie Renault, manau niekas nesupyks, kad tai ką papildomai dirbu prie Renault, prikabinsiu čia.

Kažkur minėjau, kad noriu padaryti apsaugą Renault nuo išorinių poveikių (giminų, vaikų ir gyvūnų:)).
Pamaniau, kad bene geriausia priemonė bus diorama. Nežinau kaip ją pavyks padaryti, bet pabandyti, manau, verta.

Iš pradžių apmasčiau siužetą (kadangi realiai Renault Lietuvoje kovose nedalyvavo, bus taikus vaizdelis), ivertinau, kokio dydžio dioramos reiktų (taupydamas vietą nusprendžiau pagrindą daryti A4 formato).

Isivaizdavau kaip viskas atrodys, sumaniau pirmiausia daryti figūrėles.
Apskritai tai pirmiausia reikėtų padaryti pačią dioramą, tačiau kol kas nėra laiko ir atliekamų finansų (visgi Kalėdos ant nosies) nuvažiuoti i "Senukus" išsipjauti dioramos pagrindo ir stiklo akvariumui.

Taigi, figūrėlės. Perspėju, kad nesu menininkas, taip pat neturiu meninio išsilavinimo, todėl kai kurie vaizdai gali šokiruoti jautrios meninės sielos butybes. Tokiems prašome žiūrėti prisimerkus

O šiaip laukiama bet kokia kritika.

Taigi, kaip gimsta monstrai:

Pirmiausia , medžiaga iš kurios gaminau.



Medžiaga rasta "Daily service" parduotuvėje.
Mano patarimas -

NENAUDOKITE JO SAVO GAMYBAI

Čia aišku, mano nuomonė. Aš ėmiau jį, nes buvo daug spalvų pasirinkimas - paėmiau baltą (galvoms) ir juodą (kombinezonui).
Tačiau spalvų kiekis neatpirko jo trūkumų, apie kuriuos parašysiu vėliau.

Taigi, pirmas etapas- karkasas, priderintas pagal numanomą vietą (mechanikas prie variklio, šaulys- sunkiai nešdamas lipa į kalnelį). Karkasas gaminamas pagal žmogaus skeleto piešinį, sumažintą taip, kad žmogeliuko ūgis būtų apie 7 cm- relaus žmogaus ūgis mastelyje 1:25 bus 1m 75 cm. Iš tiesų, būtų galima daryti ir mažesnį.



Taip pat padariau galvų ruošinius - dariau 4, kad vėliau būtų iš ko pasirinkti:



Aplipdžiau kūną - lipdymo masė minkšta, bet užglaistyti sujungimus labai sunku- truputi gavęs oro, sluoksnis nenori gerai sukibti. (Galva nepriklijuota, tik uždėta, kad geriau įsivaizduoti). Medžiagos trūkumas NR.1 - lipdymo masė gana stipriai traukiasi. Dėl to figūrėlė sumažėjo keliais mm.



Kol masė stingo, eksperimentavau su plaštakomis- pirmiausia bandžiau padaryti iš tos pačios masės, bet pasirodė neimanoma- plonas sluoksnis labai greitai pasidaro velniškai trapus.
Kilo mintis padaryti plaštakas iš lydmetalio. Naudojau 0.8 mm lydmetali.
Gavosi neblogos kyborgo rankos:



Lydmetalio perteklius nukarpomas. Rankogaliai, kišenės ant krūtinės, antpečiai ir apykaklė daroma iš popieriaus juostelių.
Mechaniko užpakalis atrodė neproporcionaliai mažas, todėl teko ji pastorinti humbrolo glaistu.

Kai sudžiūvo galvos, pabandžiau jas apdoroti, kad būtų nors kiek panašios į žmogaus ir nudažiau bazine spalva:



Tai pat nudažiau kombinezonus juoda spalva(ant viršaus tepsiu dar pilka)



Čia pastebėjau lipdymo masės trūkumą NR.2 - dažai labai ilgai džiūstą, ir net išdžiuvę yra blizgūs, nors šiaip jie matiniai, ir blizgėti neturėtų. Todėl Tankistams teko skirti soliariumą- turėjo pagulėti po lempa. Bet ir taip jie džiuvo beveik pora vakarų.



Veidus išpurvinau, kad pasimatytų bruožai. Beja, plaštakas, priklijavęs, patepiau trupučiu "momento"- užsilygino nelygumai.




O panašiai taip ant tanko bus įsitaisęs mechanikas:




Šiam kartu tiek. Labai lauksiu jūsų kritikos ir komentarų

aa.....uuuuu.....ooooo, nu tu cia tai jau joooo.... Kas cia per daiktas is kurio gaminai?Nezinau, kodel tu toks nusimines rezultatu, taciau gavosi labai tikroviskai. Manau, jeigu nudazytum matiniu laku ir taip nebeblizgetu, tikrai butu labai tikroviskos figuros. Beje tu turi kokia knyga apie figuru daryma ar pats ismastei tokia technologija. As buvau uzsigeides pirkti viena knyga apie dioramas, o kita apie figuras, bet kazkaip atipeikejau po to O tau tolimesnes sekmes, stebini mane

Apie figūrų darymą tik truputį paskaičiau vienam rusų saite - iš ten atsisiunčiau ir .jpg su žmogaus skeletu, kuris labai padeda lankstant karkaso vielas.

Kitas technologijas sugalvojau pats.

Dėl matinio lako irgi pagalvojau, manau be jo tikrai neishsiversiu... Nors dar liko vienas šansas - nudažyti dar 2 sluoksniais, gal tas blizgesys užsidažys....

Tą medžiagą lietuvaičiai pavadino "ore stingstantis plastilinas".
Nors jis panašesnis į modeliną - neriebus, nelimpa prie rankų.