Atleiskit, bičiuliai, kad įdėjęs keletą nuotraukų ilgam dingau. Čia man sutrukdė virusas kompiutery ir t.t. Gerai, kad labai ir nekreipėt dėmesio. Dabar bandysiu truputį paaiškinti. Čia rėmai jau suklijuoti ir matyti ratų nišos ir centrinė sujungimo detalė. Nišos, kaip matysit toliau, kokiu milimetru liko išlindę. Tikriausiai galima buvo nedėti medinių dugnų, nieko jie ten nepriduoda.




Duraliumininė sujungimo detalė visai pasiteisino. Sparnai susijungia patogiai ir tvirtai. Bendrai šitas modelis turės didelę tvirtumo atsargą ir atitinkamai didelį svorį. Tikrai skraidantiems aparatams tai neįmanoma.




Kas darysit šitą modelį, siūlau nesukti galvos dėl sparnų galuos sujungimui paliktų išsikišimų. Nors aš juos padariau, bet kai taikysiu sparnus prie liemens detalių, tikrai nušlifuosiu sparnų galus lygiai.


Geras būdas įtvirtinti stiebą ar anteną - įpjova rėme ir užklijuotos plokštelės iš šonų.


Gerai matyti išsikišusi rato niša ir kaiščiai sparno gale.






Na štai ir balvonų etapas, kaip taikliai pavadino Pranas. Tik netrukus jie virs grakščių formų sparnais.


Čia darbas panašus į parketo ar mozaikos dėliojimą. Pritaikai keletą gabaliukų, įklijuoji juos ir palieki džiūti iki kitos dienos. Įš karto viską suklijuoti būtų sunku, nes gali išbyrėti ar deformuotis. Klijuoju čia viską paprastu lipalu.


Didžiąją dalį šveitimo darbo atlieku ne aš, o mano "alter ego" - šveitimo diskas. Bet jis tinka tik plokštiems ir išgaubtiems paviršiams išgauti.


Kur paviršius įgaubtas tenka dirbti atsargiau. Čia skutu "britvute".


Balvonų nuotraukose matosi, kad ertmes užpildžiau ne tik vientisu putplasčiu, bet ir smulkiais gabaliukais. Iš patyrimo žinau, kad nušveitus nėra skirtumo, ar iš vientiso putplasčio padaryta, ar ne. Gabaliukus naudojau iš taupumo, nes į šitą modelį sudėjau beveik visą savo gerąjį rudą putplastį. Keletas vietų šviesesnio yra tokio, kur ir Corsaire naudojo. Su tuo daug sunkiau dirbti, nes šveičiasi labai jau lengvai ir jautrus visokiems paspaudimams.

Nebutina tu dirbtuviu, manau, fanera ispjautum su rankiniu siaurapjukliu be didesnio vargo, be duraliuminio tikrai apsieisi, tik su slifavimu gali kilt problemu...

Na jooo čia ranku negailima viskas medžiu krupščiai, apšlifuojama tiesiog pasaka laukisu nesulaukiu kada apdengsite sparnus
beto norėtusi kad šalia padėtumėte koki nors daikta su kuruo butu galima orentuotis i dyti aplamai

eh tas imaginehack.... jau tokia pieva su juo, visas foto uzkrove tik 6 karta perkrovus puslapi o jai nori pasididint (atskirai) tai ner neuzkrauno foto

Dėl nuotraukų - tai gal ir iš mano pusės ne viskas gerai padaryta, kažkaip netvarkingai išėjo. Dėl dydžių - pastaba teisinga, tik tos nuotraukos darytos jau senokai ir dabar jau kitas darbo etapas, tai toliau gal ir padėsiu šalia ką nors.

Užsparnių surinkimas:




Per vidurį esanti detalė čia iš kartono, nes turi būti gana smarkiai išlenkta.



Užsparnių pakabos detalės - daug neaiškinsiu, patys matot iš ko padaryta.


Eleronų pakaba ant ausyčių iš medinės klijuotės. Labai pasiteisino. Kartonas čia būtų beviltiškai per silpnas. Ausytės numatytos ir žurnale, tik aš jas palikau dukart ilgesnes, kad būtų ką suleisti į įpjovas, o ne tik priklijuoti.


Eleronų balvonai.




Nedidelis neatitikimas vėliau prijungus eleronus prie sparnų - kad į galus eleronai kiek per stori. Tas galas , kur prie užsparnio tai geras, o kitą reikia daryti plonesnį. Kai šitą pastebėjau, eleronai jau buvo baigti, tai panaudojau netradicinį "pataisymo" būdą - suspaudžiau spaustuvais tarp dviejų lygiai nuobliuotų lentelių. Putplastis kiek susispaudė ir ta deformacija liko.


Užsparniai ir eleronai prie neapdengtų sparnų. Matyti lempa kairiajame sparne. Ji man visai gerai išėjo padaryti panaudojant foliją nuo šokolado. Jei daryti kaip originale, nebūtų vaizdo.


Čia matosi įpjovos sparnuose, kur įsikiš eleronų ausytės. Užsparnių vielutės tiesiog susikiš per skylutes, pergręžtas per galinę sparno briauną. Tos vietos apskaičiuotos žurnalo autorių ir parodytos, bet galiu pasakyti, kad man teko pergręžti kitose vietose. Na bet tokios korekcijos, manau, normalus dalykas. Dar matyti nelygumų pašpakliavimai prieš dengiant sparnus.


Beveik apdengti sparnai:

Matosi antras neatitikimas, kurį patyriau darydamas sparnus - patys galai truputį per trumpi arba per ilgos galų apdengimo detalės. Turėjau darbo užpildyti tuščias vietas ir baigėsi gerai.
Sparnų dengimas dideliais lakštais man tikras baubas. Naudojant drėkinančius popierių klijus kuo didesnis popieriaus gabalas tuo labjau deformuojasi ir raukšlėjasi klijuojant. Toks plotas kaip čia jau per didelis taip klijuoti ir man iš pradžių užsiklijavo baisiai. O gi jūs suprantat, kad kad antro bandymo čia nėra! Žodžiu, rimtai svarsčiau, ar jau viską išmesti, ar dar palikti. Bet po to pasireiškė ir geroji proceso pusė - džiūdamas popierius traukiasi ir raukšlės mažėja. Po trijų dienų jau galėjau į tą savo kūrinį žiūrėti, o po savaitės vaizdas pasidarė pakenčiamas. Naudojant Momentą kaip siūlo Corsaire tokių problemų su drėkinimu nebus, bet tada pirmas kontaktas ties priekine sparno briauna turi būti absoliučiai tikslus, nes Momentas neleidžia nė kiek pastumdyti, pakoreguoti klijuojamų detalių. Čia jau tikrai kad dešimt kartų pamatuok...



Čia matosi kur pritaikydamas užsparnius kiek nušlifavau užpakalinę sparno briauną. Vėliau tas vietas uždažysiu. Dažymas ir retušavimas - mano silpniausia vieta. Kol baigiu modelį, aš jį daug kartų sutepu. tas vietas taisau, gaunasi dar baisiau ir taip toliau. Tų terlionių jau pradeda matytis tolimesnėse nuotraukose. Su silpnais nervais prašome nežiūrėti.






Čia nuotraukas dedu dviejų dydžių specialiai - kurios man atrodo svarbesnės palikau didesnes, kad galėtumėt geriau apžiūrėti.

Kur gaunat to rudo putplascio??? Noreciau panaudoti ateities modeliuose (ir slifavimo diska turiu beliko surast plonos faneros ).

Dėl putplasčio tiesiog nežinau. Aš naudoju labai senas atsargas ir jau baigiu. O klijuotės žr. Corsaire temą apie Heinkelį.

Įspūdingas ir išsamus aprašymas.Matau gimstant puikų modelį.Dėl tų patepliojimų tai tikrai manau anksčiau ar vėliau įveiksi šią problemą.Noriu paklausti, kodėl nenaudoji tų montažinių ir pan. putų.Kodėl tavo galva geriau ta kieta,ruda, kaip aš vadinu - plūdinė - puta?

Antanui - nenuostabu, kad pamanei, jog čia plūdinė medžiaga - išvaizda labai panaši, bet čia putplastis ir tokių savybių, kad man atrodo idealus, tai geriau ir neieškau. Plūdinę medžiagą tai naudoju, pav. važiuoklei įtvirtinti.

Uodegos plokštumos išėjo gerai, neskaitant kelių sutepimų:

Kaip matot, aklai autorių nurodymais nesekiau, sudėtingas vietas driau paprasčiau, jei tik išeina, o atidžiai taikiau tik kad pakabų ausytės išlįstų savo vietose ir jas gerai atitiktų įpjovos.













Per kilį prasikiša lankelis, kuris pritvirtintas prie posūkio vairo, matyt ribotuvas. Tam lankeliui kiaurymė paruošta iš anksto, o jis pats bus iš plonos skardos, popierius čia per silpnas: